KLAUSIMAS: „GERTI AR NEGERTI VANDENĮ VALGANT“

Dėl gėrimo prieš/valgant ir po valgio. Dietologė labai akcentavo tai, kad nuomonė, jog vanduo silpnina seilių poveikį ir atskiedžia skrandžio sultis (kaip mes sakome, kad gerti valgant negalima) yra absoliutus mitas, nes išgertas skystis maitinimosi metu sudaro galimybę geriau sudrėkinti virškinamą maistą ir virškinimas vyksta geriau, o gerti valgio metu yra sveikesnio maisto pasirinkimas (paminėjo tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, kad valgio metu gėrę ikimokyklinukai suvartojo daugiau vaisių ir daržovių).

——————

ATSAKYMAS:

Dietologė  dalinai yra teisi, bet sakyčiau perlenkė lazdą. Tačiau čia būtinas papildomas paaiškinimas, norėdami suprasti kaip elgtis su tuo vandens gėrimu vieną kartą ir visiems laikams, turime bent minimaliai suprasti mūsų žarnyno veikimo mechanizmą.

Vanduo seilių veiklai poveikio neturi, iš esmės dėl to, kad tiesiog fiziškai negalime tuo pačiu metu valgyti ir gerti, tai darome paeiliui… Galime nebent  užsigerti norėdami nuryti dar nesukramtytą maistą, bet tai jau ne vandens problema, o ta, kad nemokame, arba tiesiog tingime tinkamai sukramtyti.

Pagrindinis seilių darbas yra burnoje skaidyti angliavandenius (kramtant juodą duoną be cukraus kol ji ištips pajusite saldumą, tai fermentas amilazė skaido sudėtingus angliavandenius į paprastuosius cukrus), taip pat jos veikia kaip antibakterinė medžiaga ir suvilgina maistą tam, kad galėtume jį lengviau nuryti.

Dėl skrandžio sulčių istorija visai kita:

a) skirtingai nuo plačiai paplitusios nuomonės, kad skrandyje virškinama viskas, iš tiesų skrandis skirtas išskirtinai baltymų (ypač gyvūninės kilmės) skaidymui. (Žinoma skrandis atlieka ir kitas funkcijas, kaip pvz. antibakterinę apsaugą, jame išskiriami kofaktoriai gerina B grupės vitaminų įsisavinimą ir t.t. tačiau šiuo atveju jos neesminės). Skrandyje praktiškai nevirškinami nei angliavandeniai nei riebalai, tam reikalinga šarminė terpė kuri yra burnoje arba jau toliau, dvylikapirštėje žarnoje ir plonajame žarnyne.

Baltymus skrandyje skaido pagrindiniai skrandžio fermentai pepsinas, gastriksinas, reninas, jų tinkamai veiklai reikalinga stipriai rūgštinė aplinka. Pepsinui pH apie 1.5 (automobilio akumuliatoriaus pH apie 0.8), gastriksinui apie pH 3.

b) suvalgius tam tikrą kiekį gyvūninės kilmės baltyminių produktų (mėsa, kiaušiniai, varškė, sūris), juos suvirškinti turi būti išskiriama atitinkamas kiekis skrandžio sulčių (rūgšties ir fermentų) (tarkim 100 ml), jei mes išgeriam 20 – 50 ml vandens (ar suvalgysime šiek tiek vaisių, daržovių), tai didesnės įtakos virškinimui neturi, tik suvilgina maistą, lengviau ir maloniau valgyti. Bet jei ant tų 100 gr. skrandžio sulčių užpilame 300 ar 400 gr. vandens (ar vandens vaisių/daržovių pavidalu) skrandžio sultis praskiedžiame 3 – 4 kartus…

c) kadangi skrandis turi gleivinę kuri jį patį apsaugo nuo rūgšties ir fermentų poveikio jis per sieneles labai prastai absorbuoja vandenį, todėl pripylus vandens ar prisivalgius daug vandeningų vaisių ant mėsos, skrandis  negali pašalinti vandens, nepašalinęs ir likusio skrandžio turinio, tad neturi kitos galimybės kaip tik gaminti didesnį kiekį rūgščių ir fermentų, o paskui viską išleisti į dvylikapirštę žarną…

d) žarnyne, skrandžio pagalba dalinai suskaidyti baltymai, ertminio ir membraninio virkškinimo metu baigiami skaidyti į aminorūgštis, tačiau jei baltymai iki polipeptidų tinkamai nesuskaidomi skrandyje (to dažniausios priežastys tinkamai nesukramtytas maistas, maišomi baltymai ir krakmolingas maistas, didelis kiekis vandens, žarnyne dėl šarminio pH baltymų organizmas negali pilnai suskaidyti ir įsisavinti.

Dar Popovas atlikdamas tyrimus su šunimis pastebėjo, kad jiems geriant vandenį valgio metu išsiskiria didesnis kiekis skrandžio sulčių, tad jau virš šimtmečio sklando idėja, kad valgant gerti gerai, nes gaminasi daugiau skrandžio sulčių, tačiau daugiau jų organizmas ir gamina todėl, kad negali tinkamai suvirškinti maisto… Tai kyla klausimas ar mūsų tikslas geriau suvirškinti baltymus, ar daugiau skrandžio sulčių prigaminti…?

e) kadangi riebalai ir angliavandeniai jau skaidomi žarnyne, kur vanduo lengvai absorbuojamas, vanduo jų virškinimui neigiamo poveikio iš esmės neturi, tad nėra skirtumo ar daržoves, vaisius, grūdus, duoną, desertą, mes užgeriam vandeniu ar ne…

Visa tai, ką aukščiau parašiau (gerokai supaprastinau, bet esmės stengiausi neiškraipyti) galima surasti bet kokiame žmogaus anatomijos vadovėlyje skirtame medicinos studentams, tai nėra jokia paslaptis ar naujiena.

Bendras patarimas būtų toks:

Jei valgome augalinį maistą, vandens galime gerti kiek norime, svarbu valgomą maistą tiesiog gerai sukramtyti. Tad sriubos vis dar yra puikus pasirinkimas.

Tiesa sakant, valgant augalinį maistą (ypač grūdus) vandens verta išgerti dar ir dėl to, kad greičiau užpildytume skrandį ir pasisotinsime, tokiu atveju tiesiog mažiau suvalgysime, o tai aktualu norintiems kontroliuoti svorį.

Jei valgome mėsą, kiaušinius, varškę, sūrį, žuvį, rekomenduoju ant jų nepilti vandens be reikalo ir nemesti bulvių košių, duonos. Taip tikrai apsunkinsite virškinimą. Kai taip darome per šventes, dalį rezultatų iš karto pamatome per sunkumo, mieguistumo, kartais rėmens pojūčius.

Žinoma keli gurkšniai vandens nieko blogo nepadarys ir pavalgius mėsos ar kito baltyminio maisto, tačiau geriausia būtų vandens išgerti 15 – 20 min. iki valgio. Pavalgius baltyminio maisto, bent porą val. gerti tik simboliškai (gurkšnis, keli), taip skrandžiui bus lengviau suvirškinti baltyminį maistą. Jūsų organizmas geriau įsisavins jam reikalingas medžiagas, o jūs geriau jausites.