KLAUSIMAS: „PUSRYČIAI“  

Esate minėjęs, kad valgyti pusryčius yra labai svarbu. Kodėl? Man teko domėtis Polio Brego sveikatinamąja programa, kurioje tvirtinama, kad keletą valandų nevalgant po atsikėlimo ir tik išgeriant vandens, nuplaunamas bei suaktyvinamas skrandis ir žarnynas. Egidijus, 32 m.

——————

ATSAKYMAS:

Sveiki Egidijau, visiškai pritariu Poliui Bregui ir sutinku, kad tik atsikėlus neverta prikimšti skrandžio. Šiuo atveju manau turėtumėme patikslinti pusryčių sąvoką. Taip pat klausimas, kokie yra jūsų mitybos tikslai ir kokia savijauta.

Yra dalis žmonių kurie pusryčių nevalgo, tačiau yra sveiki, energingi, vakare taip pat valgo simboliškai ir gerai jaučiasi taip maitindamiesi, jiems tikrai nebūtina per prievartą valgyti pusryčių.

Tačiau jei taip atsitinka, kad vakare negalime sukontroliuoti alkio jausmo, privalgome daugiau nei reikia ir ne to ko reikėtų, dėl to auga mūsų kūno svoris, prastėja savijauta dažna priežastis būna praleisti pusryčiai ir netinkami pietūs. Normalūs, pakankamai kaloringi pusryčiai daugeliu atveju leidžia kur kas lengviau sukontroliuoti alkį vakare.

Mano supratimu geriausia pusryčius valgyti praėjus 1,5 – 3 valandoms po atsikėlimo. Jei keliames 6 – 7 val, tai būtų tarp 7:30 ir 10 val. ryto. Iki to laiko išgerti vandens ir pajudėti, galima suvalgyti kažkiek vandeningų vaisių.

Pusryčiai turėtų būti lengvai virškinami: vaisiai, kaloringesnės daržovės, pilno grūdo košės, duonos gaminiai.

Tai idealus variantas, gyvenimas ir darbai koreguoja mūsų galimybes. Jei tik atsikėlus iš karto lekiame į darbą, pasiimkime pusryčius su savimi.

Kai dėl darbo negalime tinkamai papusryčiauti ir iki pietų išbadėjame, arba alkį malšiname saldumynais, o paskui dar ir vakare prisivalgome (alkį vakare ženkliai sunkiau kontroliuoti jei tinkamai nevalgome ryte), tai yra tiesiausias kelias į viršsvorį ir prastą sveikatą. Turime išmokti arba ankščiau keltis, kad iki pusryčių praeitų bent 40 – 60 min, (tai puikus laikas mankštai, pasiplanuoti dieną, susidėlioti mintis), arba pusryčius pasiimti su savimi į darbą. Sprendimą visada galime rasti, svarbu ieškoti.