Atsakomybė už sveikatą

Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas.

Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) pateikia tokius duomenis apie įtaką sveikatai:

  • 10 % – mūsų sveikatos įtakoja medicina
  • 20 % – paveldimumas
  • 20 % – gyvenamoji aplinka
  • 50 % – gyvenimo būdas
  • Tik 10 % mūsų sveikatos įtakoja medicina ir medicinos pasiekimai.

Smarkiai pervertiname gydytojų ir farmacijos galimybes. Tokį visagalės medicinos įvaizdį aktyviai palaiko didžiosios farmacijos kompanijos, nes iš žmonių patiklumo kraunasi didžiulius pelnus. Be abejonės, medicina yra labai svarbus faktorius be kurio šiuolaikiniame pasaulyje išsiversti labai sunku. Tačiau kaip medicinos teikiamas galimybes panaudosime, priklauso tik nuo mūsų išprusimo. Visiems žinoma, kad vaistai gali ne tik pagydyti, bet ir susargdinti.

Didžiausią įtaką turi gyvenimo būdas, o jis yra tik mūsų rankose. Gyvenamąją aplinką pakeisti sunkiau, tačiau ir ji yra mūsų valioje, turime laisvę rinktis kur ir kaip gyventi.

Taigi net 80 % mūsų sveikatos ir ilgaamžiškumo vienaip ar kitaip priklauso nuo mūsų priimamų sprendimų. Turime rinktis, ar palikti didžiausią savo turtą likimo valiai ir gydytojų bei farmacijos kompanijų malonei, ar prižiūrėti jį taip, kaip pridera.

Atsakomybė

Turime įsisąmoninti, kad už savo savijautą ir sveikatą atsakingi tik mes patys. Nei šeimos nariai, nei draugai, gydytojai, darbdaviai ar valdžia nėra atsakingi už mus ir nepasirūpins mūsų sveikata. Net jei mus supa būrys mylinčių ir norinčių pagelbėti žmonių, būsime kurti jų pagalbai ir neįvertinsime jos, kol nesuvoksime esminio dalyko, savimi galime pasirūpinti tik mes patys.

Ne veltui sakoma, kad mokytojas pasirodo tada, kai mokinys yra pasiruošęs priimti jo pamoką. Supraskime, kad savo sveikata ir savijauta privalome rūpintis mes patys, tik tada gydytojai, artimieji ar draugai galės mums padėti šiame kelyje.

Sunkiausia šiame kelyje yra pradžia, suvokti savo klaidas ir pradėti keisti gyvenimo būdą. Daugumai mūsų gyvenimo būdas yra kaip traukinys, jį labai sunku pajudinti iš vietos, dar sunkiau pakeisti judėjimo kryptį. Pajudėti iš mirties taško galima tik iš lėto, palaipsniui. Kiekvienas nori numesti svorį tuojau pat, pagyti per kelias dienas ar savaites, tačiau, jei neteisingai gyvendami metų metus alinome ir teršėme organizmą, susiformavome prastus įpročius, viską keisti turime palaipsniui. Jei persistengsime, gali neatlaikyti kuri nors organizmo „detalė“ arba, kas dažniau nutinka, perkaisti ir neatlaikyti mūsų valia ir pasiryžimas. Tada metame pradėtus darbus, nes yra per sunku. Tačiau, jei pajudame lėtai, bet užtikrintai, įsivažiuojame, tada jau sveikesnio gyvenimo traukinio jokia kliūtis nesustabdys, jis mus nuveš tiesiai į tokią sveikatą ir savijautą, apie kokią svajojome.

Suvokimas

Dažnai girdime pasiteisinimus: aukštą kraujospūdį paveldėjau iš tėčio… mano mama buvo stambi, todėl ir aš tokia esu… visos mano giminės silpnos kojų venos, todėl nieko negaliu padaryti… mano tėvai kamavosi su plaučių ligomis, todėl ir pas mane tos pačios bėdos… Viską nurašome paveldimumui, atsikratome atsakomybės ir toliau valgome kas papuola. Užuot gėrę vandenį, maukiame kavą ir saldžius gazuotus gėrimus, nejudame, rūkome. Tada ir pasirodo mūsų „paveldimumas“: antsvoris, aukštas kraujospūdis, silpni plaučiai ir šimtai kitų „paveldėtų“ ligų.

Be abejo, turimi genai yra labai svarbūs. Jei vaikas gimė su protiniais ar fiziniais defektais, kažką pakeisti ne jo valioje. Tačiau, daugeliu atvejų neverta savęs guosti paveldimumu, už mūsų sveikatą atsakingi ne tėvai ar seneliai, o tik mes patys.

Kol kas neteko sutikti nei vieno žmogaus, kuris nevalgydamas priaugtų svorio, saikingai maitindamasis ir sportuodamas turėtų aukštą kraujospūdį tik dėl to, kad jam jau virš 50 arba dėl to, kad aukštą kraujospūdį turėjo tėvai. Dauguma šiuolaikinių ligų yra ne paveldimos ar ateina dėl amžiaus, o “užtarnaujamos” netikusiu gyvenimo būdu. Todėl turime pasirinkti ir tvirtai apsispręsti, kurioje pusėje būsime: ar skųsimės ir nieko nekeisime, ar sveikatos vairą paimsime į savo rankas.

Pirmasis kelias niekur nenuves, tuo tarpu antrasis laikui bėgant atneš puikių rezultatų, kuriais galėsime džiaugtis ilgus metus.